Dauguma iš mūsų dar prisimena tas žiemas, kurias galima pavadinti tikromis žiemomis: su žemę užklojusiu sniegu, su medžių šakas nubalinusiu šerkšnu, su maloniai besikandžiojančiu šaltuku. Tokios žiemos buvo tikras išbandymų metas mūsų krašte žiemoti pasilikusiems paukščiams: sniegas uždengdavo ir taip negausias maisto atsargas, o paspaudęs šaltukas jas dar tvirčiau užrakindavo ir padarydavo sunkiai pasiekiamas. Tačiau pastaraisiais metai įsigalėjusios beveik besniegės žiemos paukščiams taip pat yra ne ką mažesnis išgyvenimo egzaminas. Besikaitaliojantis šaltukas ir atodrėkis iškrėčia nemažai nemalonių išdaigų paukščiams - tai suteikia vilčių patiems be didesnių problemų susirasti lesalo, tai taip pat netikėtai jas sušaldo ar padengia sunkiai įveikiama leduko plutele. Tokių nemalonių siurprizų metu paukščiai turi ieškoti naujų maitinimosi šaltinių. Viena iš didžiausių paspirčių tokiu metu yra lesyklos su pastoviomis lesalo atsargomis.

   2008-ųjų liepos 4-6 dienomis Druskininkų pušynuose vyko Lietuvos ornitologų draugijos, gamtininkų klubo ORNI ir teatro studijos „Žalia varna" organizuota paukščių stebėtojų šventė „Žalia varna 2008". Tai jau antrąjį kartą organizuojamas renginys, kurio metu siekiama renginio dalyvius supažindinti su grėsmingais tempais Lietuvoje nykstančia paukščių rūšimi - žalvarniu (lot. Coracias garrulus).

   2008 m. gegužės 23 - 25 dienomis Nemuno kilpų regioniniame parke įvyko 24 valandų paukščių stebėjimo maratonas „Nemuno kilpos 2008". Šis Lietuvos ornitologų draugijos, Nemuno kilpų regioninio parko administracijos ir gamtininkų klubo „Orni" organizuotas renginys yra pirmosios Lietuvoje tokio pobūdžio oficialios paukščių stebėtojų varžybos, kurių metu ornitologai ir kiti paukščiams neabejingi žmonės pasiskirstę komandomis varžosi, kuri komanda per parą laiko konkrečioje teritorijoje (šio renginio metu tai buvo Nemuno kilpų regioninio parko teritorija) užregistruos kuo daugiau paukščių rūšių. Komandos pačios pasirenka joms patogiausią bei priimtiniausią keliavimo būdą, maršrutą ir tempą, tačiau privalo laikytis ir kai kurių taisyklių, kurių pagrindinės yra paukščius registruoti tik nurodytoje teritorijoje, laikytis parke galiojančių aplinkos apsaugos reikalavimų ir, svarbiausia, stebėjimų metu nepakenkti paukščiams.